Įėjome pavargę, išsigandę ir palūžę. Ten tvyrojo ramybė, kurios nebuvome jautę metų metus.
„Artėjo Kalėdos, o mano nerimas didėjo diena iš dienos, kaip ir visais kitais metais nuo tada, kai sutikau savo buvusį vyrą. Per Kalėdas jis visada būdavo pablogėjęs, jo pyktis būdavo labai ūmus. Be viso kalėdinio streso, daug laiko skyriau stengdamasi išlaikyti ramybę ir neleisti jai sprogti. Taip buvo tiek metų. Kalėdos nebuvo geras metas, ne šviesos ir ramybės šventė. Bet visada stengiausi ištverti, galvodama apie tai, kad viskas būtų gerai, nes mūsų berniukams būtų labai liūdna, jei viskas sprogtų prieš šventes ar per jas.“
Tada atėjo kitos Kalėdos, berniukai buvo plieniniai, o aš ir mano šeima grįžome namo iš riedlenčių sporto. Berniukai pradėjo tuštintis galinėje sėdynėje, o mano buvęs vaikinas visiškai pametė protą. Jis vairavo kaip beprotis, o kai aš protestavau, kitą kartą sustoję prie raudono šviesoforo signalo, žingsnis po žingsnio trenkė man alkūne į šonkaulius. Jis rėkė ir rėkė. Mes trys sustingo iš baimės, o aš miriau nuo alkūnių skausmo. Grįžome namo, nežinau kaip. Buvau visiškai aptirpęs ir negalėjau mąstyti.
Paskambinau seseriai, kuri atvažiavo pasiimti manęs ir berniukų. Ji nuvežė mus į Moterų prieglaudą. Situacija, kurios taip sunkiai stengiausi išvengti, ėmė pildytis. Kartais su berniukais prisimename, kaip įžengdavome pro Moterų prieglaudos duris. Viskas vyko pačiame įkarštyje, kalėdiniais pasiruošimais, bet taip tylu ir miela. Žvakių šviesa, po ja – kalėdinė eglutė su daugybe dovanų. Mus pakvietė užkąsti ir palydėjo į kambarį. Po šių beprotiškų įvykių išsekusios, mums pavyko užmigti. Kita diena buvo Kūčios. Ilgai miegojome ir šlaistėmės, kol suskambo Kalėdos. Tada buvo pakviesta vakarienė ir mūsų laukė tikra puota – skanus maistas, kurį tą vakarą gamino vyriausiasis virėjas, siūlęs savo personalą. Po valgio buvo atidarytos siuntos, visi gavome daug kalėdinių dovanų, tarsi jos būtų mums iš anksto suplanuotos.
„Mes niekada nepamiršime tų Kalėdų. Kartais mes su berniukais prisimename jas ir sakome, kad tai buvo pirmosios geriausios jų Kalėdos. Tai, ko aš bijojau ir vengiau visus šiuos metus, pasirodė esanti mūsų laimingas atsitiktinumas.“
